Ar gali būti, kad jūsų kasdieniai burnos higienos įpročiai turi įtakos ne tik dantų sveikatai, bet ir smegenų veiklai? Naujausi moksliniai tyrimai vis dažniau sieja burnos mikrobiomos pokyčius su neurodegeneracinėmis ligomis, įskaitant Alzheimerio ligą. Nors daugelis žmonių žino apie periodontito ir dantų netekimo pavojus, mažai kas susimąsto, kad šie procesai gali turėti įtakos ir kognityvinei sveikatai. Ši apžvalga nagrinėja, kaip tam tikros burnos bakterijos gali prisidėti prie Alzheimerio ligos ar demencijos vystymosi ir kodėl burnos higiena gali būti svarbesnė nei manėme anksčiau.
Periodonto ligos ir kognityvinis nuosmukis
Demencija yra sindromas, kuriam būdingas progresuojantis pažintinių funkcijų blogėjimas ir funkcinis neįgalumas. Visame pasaulyje demencija serga daugiau nei 50 milijonų žmonių, o dėl senstančios populiacijos šios ligos paplitimas iki 2050 m. gali išaugti net tris kartus. Alzhaimerio liga, demencija ir net lengvesnės pažinimo sutrikimo formos yra sekinančios būklės, kurios reikšmingai mažina gyvenimo kokybę ir sukelia didžiulę socialinę bei ekonominę naštą globėjams ir sveikatos priežiūros sistemoms.
Sisteminių apžvalgų duomenys rodo, kad prasta periodonto sveikata ir dantų netekimas gali padidinti kognityvinio nuosmukio ir demencijos riziką. Nors tikslios priežastys dar nėra iki galo išaiškintos, manoma, kad uždegiminiai procesai, atsirandantys dėl periodonto ligų, gali turėti neigiamą poveikį smegenų funkcijoms. Daugybės tyrimų metu, buvo pastebėtas, didesnis Alhaimerio ligos, demensijos ar pažinimo funkcijos sutrikimo paplitimas, tarp asmenų su prastais burnos higienos įgudžiais, sergantiems periodontitu ar gingivitu.
Periodontito bakterijos smegenims gali daryti tokią pat žalą, kaip rūdys – metalui. Jos lėtai, bet užtikrintai ardo neuronų struktūras, kurios atsinaujinti nebegali ir žmogus prarandą gebėjimą savimi pasirūpinti.
Burnos bakterijos ir Alzheimerio liga
Alzheimerio liga gali būti dviejų formų:
- Paveldima arba šeiminė Alzheimerio liga, kurią lemia genetiniai veiksniai ir kuri sudaro tik apie 5 % visų atvejų.
- Sporadinė Alzheimerio liga, kuri sudaro didžiąją dalį atvejų ir yra daugiafaktorinė, susijusi su įvairiais rizikos veiksniais, tarp jų ir galimai infekcine kilme.
Infekcinės kilmės hipotezė pirmą kartą buvo iškelta prieš daugiau nei šimtmetį mokslininko Dr. Oskar Fisher. Įvairūs infekciniai patogenai buvo aptikti Alzheimerio liga sergančių pacientų smegenyse. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad periodontitas yra susijęs su didesne Alzheimerio ligos rizika. Pavyzdžiui, retrospektyvinis tyrimas parodė, kad pacientai, sergantys lėtiniu periodontitu ilgiau nei 10 metų, turėjo 1,7 karto didesnę riziką susirgti Alzheimerio liga.
Iki šiol nustatyta, kad tam tikri periodonto patogenai, tokie kaip Porphyromonas gingivalis, Treponema denticola ir Aggregatibacter actinomycetemcomitans, gali sukelti Alzheimerio ligai būdingus pokyčius.
Ypatingas dėmesys skiriamas Porphyromonas gingivalis patogenams, nes nustatyta, kad Alzheimerio liga sergančių pacientų smegenyse P. gingivalis buvimas padidina ligos riziką daugiau nei šešis kartus. Tyrimai parodė, kad P. gingivalis gali patekti į smegenis per sužalotą periodonto epitelį ir sukelti neuroinflamacinius pokyčius.
Iš pažiūros nekaltas dantenų kraujavimas gali būti pirmasis signalas, kad burnoje esančios bakterijos prasiskverbia į kraujotaką ir keliauja į jautriausias organizmo vietas – įskaitant smegenis. Vos vienas burnos higienos spragų paliktas plyšys gali tapti atvirais vartais bakterijoms, kurios ilgainiui gali skatinti neurodegeneracinius procesus.
Mikrobiomos pokyčiai sergant Alzheimeriu
Mikrobiomos analizės tyrimai parodė, kad Alzheimerio liga sergančių pacientų burnos mikrobiomos įvairovė yra sumažėjusi, lyginant su kontrolinėmis grupėmis. Panašus įvairovės sumažjimas anksčiau buvo nustatytas ir žarnyno mikrobiomoje. Kadangi burnos ir žarnyno bakterijos yra tarpusavyje susijusios per virškinamąjį traktą, gali egzistuoti burnos-žarnyno mikrobiomo ašis, kuri vaidina svarbų vaidmenį Alzheimerio ligos patogenezėje.
Išvados
Pastaraisiais metais vis daugiau mokslinių tyrimų patvirtina, kad prasta burnos sveikata, ypač periodonto ligos, gali turėti reikšmingą sąsają su kognityvinių funkcijų silpnėjimu, demencija ar Alzheimeriu. Nors vis dar trūksta aiškių priežastinių ryšių, yra pakankamai epidemiologinių ir laboratorinių duomenų, rodančių, kad tam tikri periodonto patogenai, tokie kaip P. gingivalis, gali skatinti neurodegeneracinius procesus.
Tam, kad tiksliau išsiaiškinti priežastinį ryšį, tarp burnos sveikatos ir smegenų sveikatos, ateityje tyrimai turėtų sutelkti dėmesį į ilgalaikės stebėsenos metodus. Taip pat reikia išsiaiškinti, ar mikrobiomo manipuliacija galėtų tapti nauja prevencine ar terapine strategija kovojant su kognityvinių gebėjimų nuosmūkiu ar Alheimerio liga. Geresnis burnos sveikatos palaikymas gali tapti svarbia prevencine priemone ne tik dantų, bet ir smegenų sveikatai.
Nors Alzheimerio liga yra sudėtinga ir dar ne visiškai išaiškinta, turime vieną galingą prevencijos įrankį – savo dantų šepetėlį. Jūsų kasdieniai burnos priežiūros įpročiai gali ne tik apsaugoti dantis, bet ir išsaugoti atmintį ateityje. Tad, mano nuoširdi rekomendacija – trumpam pakilkite nuo ekranų ir išsivalykite dantis, bei rezervuokite vizitą pas burnos higienistą.
Norinties patyrinėti mokslinę literatūrą plačiau, straipsnį apie Alheimerį rasite čia. O straipsnį apie demensiją – čia.