Klinikinėje praktikoje beveik kasdien susiduriu su pacientu nuomone, kad kraujuojančios dantenos nieko bloga. Dažnai man sako: „Juk normalu, kad kartas nuo karto pakraujuoja. Taip yra mano visai šeimai.” Arba „Ai būna, pakraujuoja, paskalauju kokiu skysčiu ir nebekraujuoja, juk čia nieko tokio.”
Dėja, toli gražu, tai ne nieko tokio – kraujuojančios dantenos yra pirmasis signalas, kad gali grėsti rimti reikalai. Ir skalavimo skystis tikrai nėra išeitis. Tiesa sakant, kartais savaiminis gydymasis skalavimo skysčiais gali padaryti daugiau žalos, nei išspręsti problemą.
Šiame straipsnyje paprastai pamėginsiu paaiškinti, kas yra gingivitas ir kodėl į jį reikėtų atkreiti dėmėsį. Kokios priemonės yra tinkamiausio jo gydymui ir ką daryti, kad jo išvengtume.
____________________________________________________________________________________________________________________________
Gingivito (dantenų uždegimo) simptomai
Dažniausiai gingivitas charakterizuojamas kaip kraujuojančios dantenos su kartu lydinčiais tokiais simptomais kaip:
- Paburkusios, uždegiminės dantenos
- Ryškiai raudonos ar violetinės dantenos
- Jautrios ar skausmingos dantenos
- Atsitraukusios (recesinės) dantenos
- Niežinčios dantenos
- Blogas burnos kvapas
Sveikos dantenos yra švelniai rožinės spalvos, standžios, tvirtos, stipriai prigludusios prie danties.
Tad, kas gi tas Gingivitas?
Gingivitas – tai dantenų infekcija, kuri pasireiškia dantenų uždegimu. Šis uždegimas atsiranda dėl burnoje esančių bakterijų sankaupų dantenų vagelėse (tuose mažyčiuose tarpeliuose, kur dantena susiliečia su dančiu). Tai yra mūsų kūno atsakas į per didelį bakterinį lauką. Jei šitoks uždegimas nėra tinkamai gydomas, tai gali peraugti į rimtesnius susirgimus, kaip periodontitą.
Mūsų burnos ertmėje visada yra daugybė bakterijų. Net ir sveikoje burnoje yra milijonai įvairių rūšių bakterijų.
Tas mažytis griovelis, tarp dantenos ir danties, yra visa bakterijų ekosistema. Tol kol ši ekosistema yra pusiausvyroje, Jūsų dantys, dantenos ir visa burna yra sveika. Bet, kai šioje ekosistemoje stipriai pagausėja bakterijų, jos intensyviai dauginasi ir kaupiasi. Taip suformuoja dideles apnašo sankaupas. Nors kai kurios burnos bakterijos yra iš ties naudingos, tačiau per didelės jų sankaupos sukelia dantenų paraudimą ir paburkimą.
Kai apnašos ant danties užsilaiko per ilgai, jos mineralizuojasi, sukietėja ir virsta dantų akmenimis. Dantų akmenys gali susiformuoti virš dantenų linijos ir po dantenomis. Kai akmenys susiformuoja po dantenomis, tai stipriai dirgina danteną ir išsivysto dantenų uždegimas.
Dantenų uždegimas, tai yra Jūsų kūno atsakas į per didelį bakterijų kiekį. Jei toks uždegimas tęsiasi ilgai ir dažnai, tada yra prarandama dalis dantenos audinių ir net kaulinės struktūros, kuri supa dantį ir jį laiko žandikaulyje. Kitaip sakant, vyksta kaulo tirpimas. Ilgainiui, jei šis procesas nėra sustabdomas – dantis iškrenta.
Žinoma, išsigąsti nereikėtu, jei jums bent kartą diagnozavo gingivitą ( dantenų uždegimą), tai dar nereiškia, kad Jūs neteksite dantų. Gingivitas yra tik minkštųjų audinių uždegimas, be kaulinio audinio tirpimo.
Tai yra tik pirmoji stadija į periodontitą. Ir jeigu Jūs laiku kreipsitės į burnos higienistą ar gydytoją, išvengsite kaulinio audinio tirpimo ir išsaugosite savo dantis.
Kokios dažniausios gingivito išsivystymo priežastys?
Yra keletas pagrindinių priežasčių, kodėl gali išsivystyti dantenų uždegimas:
- Prasta asmeninė burnos higiena. Bendras padidėjęs bakterinis laukas dažnai atsiranda dėl to, kad dantys nėra pakankamai gerai valomi šepetėliu ir tarpdančių siūlu. Dažniausiai dantys yra valomi nepakankamai dažnai, per trumpą laiką ar išvalomi ne visi dantų paviršiai.
- Silpna imuninė sistema. Tai gali nutikti nėštumo laikotarpiu arba sergant gretutinėmis autoimuninėmis ligomis.
- Antibakteriniai burnos skalavimo skysčiai. Gingivitas išsivysto sutrikus gerųjų ir blogųjų bakterijų balansui, kai blogosios bakterijos pradeda dominuoti. Svarbiausia dantenų uždegimo gydyme yra palaikyti visų bakterijų balansą. Tad, jei Jūs pradedate naudoti stiprius antibakterinius skaliklius, kurie „sunaikina 99 proc. visų bakterijų”, Jūs naikinate ir gerasias ir blogasias bakterijas kartu, bet nepalaikote bakterijų balanso.
- Prasta mityba. Maistas gausus cukraus ar krakmolo yra pagrindinis blogųjų bakterijų maistas. Dažnai ar gausiai užkandžiaujant saldžiais ir krakmolingais užkandžiais skatinate blogųjų bakterijų augimą.
Kaip išvengti dantenų uždegimo?
Gera žinia yra ta, kad gingivitas (dantenų uždegimas) yra grįžtamasis procesas. Tad, pradėję save labiau mylėti ir savimi rūpintis, galite lengvai išpręsti šią problemą.
Yra 4 pagrindiniai žingsniai, kurių laikantis, Jūsų dantenos bus sveikos:
1 žingsnis: Užsiregistruokite pas burnos higienistą ar gydytoją, kuris sudėlios Jūsų gygdymo plana.
Pastebėję krujuojančias dantenas, iškart užsiregistruokite pas gydytoją tam, kad būtų įvertinta Jūsų situacija. Būtinai kas 6 mėnesius lankykites pas burnos higiemistą, tam kad nuolat būtų pašalinti podanteniniai dantų akmenys ir kruopščiai išpoliruoti visi dantų paviršiai. Higienistas taip pat parinks Jums tinkamiausiais burnos higienos priemones ir pamokys teisingos valymo technikos.
Jei pas higienistą nesilankėte jau ilgiau kaip 1 metus, užsiregistruokite nedelsiant. Šioje situacijoje labai svarbus laikas. Kuo anksčiau imsitės veiiksmų, tuo didesnė tikimybė, kad dantenų uždegimas neišsivystys ir į periodontitą ir neprasidės kaulinio audinio tirpimas.
2 žingsnis: Kruopštus ir teisingas dantų valymas.
Būtinai turite atkreipti dėmesį kaip valote dantis. Didžioji dalis mano pacientų per mažai dėmesio skirdavo tam kaip ir kiek laiko valo dantis. Dažniausiai visi dantis valydavo „prabėgomis”, ne ilgiau kaip 1 minutę (dažnai net mažiau, apie 45 sekundes). Toks dantų valymas yra tikrai ne pakankamas. Per tokį trumpą laiką teisingai išvalyti visus dantų paviršius yra tiesiog neįmanoma.
Valyti reikėtų ne mažiau kaip 2-3 minutes. Išvalyti būtina visus dantų paviršius. Tai reiškia, kad neužtenka valyti tik priekinę dantų pusę. Būtina taip pat kruopšiai valyti liežuvinę ir gomurinę dantų puses, kitaip tariant „iš vidinės pusės”. Ir negalima pamiršti tarpdančių! Tam tinkamiausios priemonės yra dantų siūlas arba tarpdančių šepetėliai.
3 žingsnis: Patobulinkite savo dietą.
Nedideli maisto raciono pakeitimai gali turėti labai teigiamos įtakos Jūsų burnos sveikatai.
- Į traukite į mitybą daugiau prebiotikų ir probiotikų turinčių produktų. Tai reiškia rinkitės daugiau fermentuotų maisto produktų, kaip rauginti kopūstai, agurkai. Valgykite daugiau natūralaus ar graikiško jogurto, gerkite daugiau kefyro ar rugpienio. Užkandžiams pasirinkite kietą sūrį.
- Stenkitės mitybą paįvairinti daug antioksidantų turinčiomis uogomis ar lapinėmis daržovėmis.
- Padidingite su maistu gaunamą omega-3 kiekį. Tam rinkitės žuvį, jautieną.
- Maisto gamybai naudokite daugiau priešuždegiminį poveikį turinčių prieskonių, tokių kaip česnakas, imbieras ar ciberžolė.
Svarbiausia vengti maisto, kuriame gausu pridėtinio cukraus ar gaminių iš baltų miltų. Nes būtent cukrus ir angliavandeniai yra pagrindinė blogųjų bakterijų mitybinė medžiaga.
4 žingsnis: Nustokite naudoti stiprius antibakterinius skalavimo skysčius.
Vienas didžiausių mitų apie gingivito gydymą yra ta, kad dantenų uždegimo gydymui reikia naudoti visas bakterijas žudančius skalavimo skysčius.
Skalaujant su tokiais skysčiai be gydytojo ar higiensto paskyrimo galite prisidaryti daugiau žalos, negu naudos. Naikindami visą bakterinį lauką su cheminiais skalikliais, sunaikinsite ir gerąsias bakterijas, kurios yra itin svarbios Jūsų burnos mikrobiomai. Būtent gerosios bakterijos padeda organizmui išlaikyti sveikas dantenas ir dantis.
Dantenų uždegimo išvengti galime dauguma, tiesiog reikėtų laikytis keletos taisyklių ir atkreipti dėmesį į savo organizmą. Tikiuosi, kad šis straipsnis Jums padės labiau suvokti kokią reikšmę mums turi kraujuojančios dantenos ir kaip sau padėti.