Kraujuojančios dantenos: kokia to priežastis ir kada laikas aplsilankyti pas specialistą

by julija
0 comment

Pasirodęs kaujas dantų valymo metu signalizuoja apie burnos sveikatos problemas. Tačiau susidūrus su tokia situacija ne visada reikia pulti į paniką. Tam tikrais atvėjais, kraujuojančias dantenas „išsigydyti“  galite ir patys, be vizito pas burnos higienistą ar odontologą. Šiame straipsnyje paaiškinsiu dėl kokių priežasčių atsiranda dantenų kraujavimas, kada šią problemą galite išpręsti patys,  o kada jau būtinas vizitas pas specialistą.

Kaip Jūsų dantenos turi atrodyti ir kokia reikšmę jos atlieka:

Tyrinėjant dantenas reikėtų atkreipti dėmesį į jų spalvą. Dantenos turi būti švelnios rožinės spalvos –  ne ryškiai raudonos ar melsvos. Apjuosdamos dantų kaklelį (danties dalį, kur dantis šiek tiek susiaurėja) turi sudaryti „C“ formą. Ties riba, kur dantena susiliečia su dančiu, susidaro mažytis griovelis, tarsi maža apykaklė aplink dantį. 

 

Kad ir kokią mažą kūno dalį sudarytų dantenos – jos atlieka labai svarbų vaidmenį Jūsų organizmui. Dantenos apsaugo Jūsų danties kaklelius ir dantų šaknis nuo žalingo bakterijų poveikio. Sveikos ir tvirtos dantenos užtikrina, kad bakterijos nepateks per tą griovelį tarp dantenos ir danties. Jei dantenos praranda savo tvirtumą, jos nebeatlieka pagrindinio savo darbo – nebeapsaugo danties audinių nuo žalingo bakterijų poveikio. Ilgainiui dantį supantys audiniai tampa per daug pažeisti, kad galėtų išlaikyti dantis ir taip atsirada didelė rizika jų netekti.

Kas sukelia dantenų kraujavimą?

 

Pagridinė dantenų kraujavimo priežastis – tai bet kokio tipo dantenų dirginimas. Yra keletas pagrindinių dantenų dirgiklių, kuriuos ir apžvelgsiu.

1. Dantenų uždegimas (Gingivitas)

Jei dantys nėra reaguliariai valomi šepetėliu ir dantų siūlu, tai bakterijos (dar vadinamos apnašu)  nusėda  ant danties paviršių, o ypatingai ties danties ir dantenų riba. Kartais,ties šia riba,net plika akimi galime matyti baltas ar gelsvas apnašo sankaupas.

Bakterijoms dauginantis, augant, migruojant dantenos yra nuolatos dirginamos. Bakterijos minta burnoje esančiais maisto likučiais ir išskiria rūgštis. Toks bakterinis dirgiklis ir sukelia dantenų kraujavimą ir dantenų uždegimą. Gingivitas yra pati ankstyviausia dantenų ligų stadija, kurios metu atsiranda dantenų kraujavimas. Taip pat gali pasireikšti dantenų paraudimas, dantenų jautrumas ir blogas burnos kvapas.

Laimei, dantenų uždegimas yra grįžtamoji stadija. Apsilankius pas burnos higienistą ir tinkamai pašalinus apnaša dantenų uždegimas praeina. Parinktos individualios burnos priežiūros priemonės ir tinkamas jų panaudojimas namuose, leis pamiršti apie tokią problemą, kaip gingivitas. Todėl labai svarbu laikytis visų burnos higienisto rekomendacijų.

Tačiau, jei apnašas nėra pašalinamas ir dantys nėra reaguliariai valomi –  dantenų uždegimas progresuoja. Tokiu atvėju dantenos išburksta, praranda savo standumą ir tarsi atsitraukia nuo danties, taip suformuodamos tarpą, kuriuo bakterijos patenka gilyn danties šaknies link. Kuo ilgiau bakterijos užsilaiko Jūsų dantų vagelėse, tuo labiau pažeidžiami burnos audiniai.

2. Vartojami medikamentai

Yra daugybė žmonių, kurių asmeninė burnos higiena nepriekaištinga.  Dantys 2 kartus per dieną krupščiai valomi šepetėliu ir dantų siūlu, tačiau dantenos vis tiek kraujuoja. To priežastis dažnai tampa vartojami vaistai gretutinėms ligoms gydyti. Kraują skystinantys vaistai ar aspirinas, dažnai skiriamas dėl širdies – kraujagyslių ligų, apsaugo  nuo kraujo krešulių susidaryo. Šie medikamentai ypatingai padidina riziką atsirasti dantenų kraujavimui. Toks kraujavimas, po dantų valymo, išlieka gan ilgai.

Lankantis pas burnos higienistą ar odontologą, būtina informuoti apie vartojamus kraują skystinančius vaistus. Mūsų pareiga Jums padėti, tačiau nežinodami Jūsų bendros organizmo būklės, negalėsime suteikti tinkamos pagalbos ar parinkti tinkamų asmeninės higienos priemonių.

3. Nėštumas

Nėštumo metu  hormoniniai pokyčiai veikia visą organizmą – neišimtis ir dantenos.   Tokie hormonų pokyčiai nėščiosioms gali sukelti dantenų paraudimą, paburkimą ar jautrumą valant šepetėliu ir tarpdančių siūlu. Jei pajutote, kad nėštumo metu Jūsų dantenos yra jautresnės nei įprastai, būtinai pasikonsultuokite su savo buros higieniste, tam kad galėtumėte išvengti kitų burnos ligų.

4. Pakitusi burnos priežiūros rutina

Jeigu Jūs nesenai pradėjote naują dantų valymo rutiną – dantis valote dažniau, pakeitėte dantų šepetėlį, dažniau naudojate tarpdančių siūlą ar pradėjote tarpdančius valyti specialiais šepetėliais, dantenos kurį laiką gali kraujuoti labiau. Tačiau to išsigąsti nereikėtų. Jūsų dantenos turi priprasti prie naujų įgydžių ir prisitaikyti. Nuvalant bakterijas nuo dantų paviršių padeda susiformuoti Jūsų dantenoms. Ilgainiui priprantant prie gerų valymo įgudžių dantenos kraujuoja vis mažiau ir mažiau, kol galiausiai visai nustoja.

Be abejo, reikėtų nepamiršti, kad per šiurkštus dantų valymas gali pakenti. Todėl valymo judesiai turi būti labai švelnūs, kad dantenos nebūtų žalojamos. Tad saugiau rinktis švelnų dantų šepetėlį, valyti švelniais judesiai, bet ilgesnį laiką.

______________________________________________________________________________________________________________________________________

Kada reikia apsilankyti pas gydytoją dėl kraujuojančių dantenų?

Jei Jūsų dantenos nenustoja kraujuoti keletą savaičių kaskart valant dantis – vizitas būtinas. Tačiau, gali nutikti ir taip, kad pastebėjus kraujavimą, Jūs pradėsite kruopščiau valyti dantis, todėl po savaitės ar dviejų tinkamos priežiūros, dantenos nustos kraujuoti savaime.  Bet jei dantenos kraujuoja jau ilgą laiką kaskart valant, rekomenduočiau kuo greičiau susitarti dėl vizito pas burnos higienistę.

Taip par rekomduotina apsilankyti pas burns priežiūros specialistą jei pastebėjote šiuos simptomus:

  • Paraudusios  ar paburkusios dantenos
  • Padidėjęs dantenų jautrumas
  • Dantenos tarsi atsiskyrusios nuo danties (atsiradęs tarpelis tarp danties ir dantenos)
  • Blogas burnos kvapas ar skonis burnoje
  • Atsiradęs dantų paslankumas (dantis kliba)Kuo anksčiau  kreipsitės pas gydytoją dėl dantenų ligų, tuo didenė tikimybė išsaugoti Jūsų dantis ir dantenas sveikas.

______________________________________________________________________________________________________________________________________

Į ką pirmiausia atkreipti dėmesį, jei dantenos kraujuoja

Kraujuojant dantenoms pulti į paniką nederėtų, bet tai labai svarbus ženklas, kad turite pasirūpinti savo šypsena.

Tad, visus raginu imtis kelių priemonių tam, kad Jūsų šypsena būtų nepriekaištinga:

1. Valyti dantis du kartus per dieną šepetėliu ir tarpdančių siūlu
Tarpdančių siūlas ar tarpdančių šepetėliai padeda pašalinti bakterijas iš tarpdančiuose esančių dantenų griovelių, kas užkerta kelią didelėms apnašo sankaupoms susidaryti. Valant šepetėliu, taip pat pašalinamos didesnės apnašų sankaupos nuo viso danties paviršiaus. Reikia suprasti tai, kad sveikos dantenos nekraujuoja. Jei pradėjus valyti reaguliai dantenos kraujuoja, nereikia grįžti prie blogų valymo įpročių. Ilgainiui, pašalinus vis daugiau bakterinio apnašo, dantenos kraujuoti nustoja, nes nebelieka nuolatinio bakterinio dirgiklio.

2. Naudoti Ultragarsinį dantų šepetėlį
Ultragarsinis dantų šepetėlis pašalina daugiau bakterinio apnašo nei paprastas šepetėlis. Šie šepetėliai juda greičiau ir  atlieka daugiau judesių, negu mes patys sugebame jų atlikti, o tai garantuoja geresnį išvalymą. Taip pat, tokie šepetėliai  turi apsaugas nuo perspaudimo, tai reiškia, kad dantenos niekada nebus traumuojamos su per didele jėga. Per stipriai spaudžiant tokį šepetėlį, jis sustoja,  ar duoda garsinį signalą –  tai ženklas, kad reikia sumažinti spaudimo jėgą.

3. Reaguliariai lankytis pas burnos higienistą
Būtina bent du kartus per metus ( kas 6 mėnesius )  atlikti profesionalią burnos higienos procedūrą. Esant tam tikroms situacijoms, lankytis reikia dažniau, bet apie Jus informuos specialistas. Šios procedūros metu, bus pašalinti dantų akmenys, dantų paviršiai kruopščiai nupoliruoti, kad bakterijoms būtų sunkiau prilipti prie Jūsų dantų paviršių. Taip pat, burnos higienistas atsakys į visus Jums kylančius klausimus dėl dantenų kraujavimo ir parinks Jums tinkamiausias priežiūros priemones.

4. Vengti tabako
Visi tabako produktai –  cigaretės, kramtomas tabakas ar elekroninės cigaretės, visapusiškai kenkia Jūsų sveikatai. Taip pat ir burnos ertmei, o  ypač dantenoms. Tabakas pažeidžia dantenas ir sumažina seilėtekį, kas gali lemti dantų ėduonies atsiradimą ar dantų netekimą.

5. Sveikai maitintis
Maistas kurį suvalgome  tiesiogiai veikia mūsų burnos ertmės sveikatą. Suvartojamas gausus cukraus ir krakmolo padeda daugintis bakterijoms, nes būtent tai yra ir bakterijų pagrindinė mitybinė medžiaga. Dažnas užkandžiavimas krakmolingais ar cukraus kupinais produktais padidina bakterijų kiekį burnoje. Todėl didesnė tikimybė, kad jos sukels ligą.

6. Miego metu ir dienos eigoje stengtis kvėpuoti per nosį.
Jei dažnai kvepuojate per burną, butinai kreipkitės į savo gydytoją odontologą, jis patars ką daryti. Net ir sveikos dantenos bus stipriai paraudusios, jei kvepuojate per durną. Tai lemia didelį burnos sausumą, kas sukelia burnos pH pusiausvyros sutrikimus. Sutrikus pusiausvyrai – padaugėja “blogųjų” bakterijų, kurios gali sukelti dantenų ir dantų ligas.

______________________________________________________________________________________________________________________________________

Pastebėję dantenų kraujavimą, turėtume to neignoruoti. Dažnas dantenų kraujavimo nelaiko rimta problema. Į gydytojus kreipiasi tik tada, kai pradeda stipriai skaudėti dantį ar atsiranda dantų paslankumas. Tačiau turėtumete suprasti, kad kraujuojančios dantenos yra pirmas signalas, jog burnoje vyksta “negeri” pokyčiai. Tikiuosi, kad šis mano straipsnis Jums padės suprasti, kodėl kūnas mums duoda vienus ar kitus signalus. Rūpinkitės savimi!

Related Posts

Leave a Comment